1710 m. Meisenas. Johano Frydricho Betgerio akmens masė.
Ši kukli rudos keraminės masės vazelė – retas ir brangus eksponatas, kuriuo galėtų didžiuotis bet kuris žymiausias pasaulio muziejus. Tai – vienas iš pirmųjų Europoje gaminto porceliano pavyzdžių. Jis mena laikus, kai Saksonijos kurfiursto, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Augusto II paliepimu Albrechtsburgo pilyje įkalintas alchemikas Johanas Frydrichas Betgeris (Johann Friedrich Böttger, 1682–1719) atrado porceliano gamybos formulę.
Augusto II itin vertintas ir kolekcionuotas porcelianas, gabenamas iš Kinijos, savo kaina prilygo auksui, todėl valstybės iždas sparčiai tuštėjo. Štai kodėl 1701 m. Saksonijos kurfiurstas suėmė alchemiką J. F. Betgerį ir įsakė iš netauriųjų metalų pagaminti auksą. Vaistininko mokinys devyniolikmetis J. F. Betgeris tuo metu jau buvo išgarsėjęs neįtikėtinais alchemijos eksperimentais ir patekęs į šalies galingųjų, siekiančių pasipelnyti, akiratį. Jam teko sprukti nuo Prūsijos karaliaus Frydricho I jį persekiojusios šimto vyrų armijos, bet tada jis pakliuvo Augustui II į nagus ir netrukus buvo uždarytas alchemijos laboratorijoje su naujausia įranga, moksline biblioteka ir kvalifikuotais meistrais. Suprasdamas, kad nesėkmingi aukso gavybos rezultatai jam kainuos gyvybę, J. F. Betgeris bandė pabėgti, bet buvo sulaikytas ir išsiųstas į Albrechtsburgą. Laimė, ten jį globojo Dresdeno mokslininkas Ehrenfriedas Walteris von Tschirnhausas, kuris suprato alchemiko užduoties beprasmybę ir įtikino jaunąjį kolegą siekti ne aukso, o „baltojo aukso“ – porceliano gamybos paslapties.
1708 m., prieš pat E. W. Tschirnhauso mirtį, J. F. Betgeris ištraukė iš krosnies pirmąjį europinį porceliano gaminį. Tiesa, jis nebuvo baltas: pirmieji gaminiai buvo iš rausvai rudos keraminės masės ir akivaizdu, kad sudedamosios dalys neatitiko tikslios recepto sudėties. Trūkstamą dėlionės detalę J. F. Betgeris rado tada, kai netoli Meiseno buvo aptiktas baltas molis, vadinamas kaolinu.
1709 m. J. F. Betgeris savo laboratorijoje sukūrė pirmąjį Europoje baltojo porceliano pavyzdį ir paskelbė karaliui, kad dabar gali gaminti porcelianą, „tokį pat gerą kaip kinų“.
1710 m. Augustas Stiprusis Albrechtsburgo pilyje netoli Meiseno įkūrė pirmąją Europos porceliano manufaktūrą. Beveik pusę amžiaus Meiseno gamykla turėjo porceliano gamybos monopolį Europoje. Sukryžiuoti kardai – seniausias porceliano gamyklinis ženklas tapo ir kokybės ženklu, kurį renkasi turtingi, prabangą vertinantys pirkėjai. Meiseno legenda gyvuoja iki šiol.