Spaudas liudija unikalią Rusijos imperijos kontekste tautinio pasipriešinimo istoriją sunkiais Lietuvai metais, netrukus po represijų prieš 1863–1864 m. sukilėlius. Mykolas Oginskis (1849–1902), kunigaikštis, Mykolo Kleopo Oginskio anūkas, tapęs Telšių apskrities vadovu, organizavo naujų miesto ženklų pagaminimą. Jo iniciatyva vietoj patvirtinto imperinio visur naudotas senasis Telšių herbas su šv. Stanislovo atvaizdu, suteiktas dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais. Aplinkybės liudija, kad Telšių herbo sugrąžinimas buvo sąmoninga akcija, taip išbandant politinę įtaką ir leistinas ribas.
M. Oginskis buvo apskųstas kaip nelojalus valdžiai asmuo, kilo viešas skandalas, o vietiniai valdininkai pasinaudojo proga susidoroti su nepatogiu asmeniu ir užgniaužti jo iniciatyvas Žemaitijoje. M. Oginskis neteko Telšių apskrities vadovo pareigų, bet didesnių sankcijų išvengė. Artefaktai su senuoju Telšių herbu po šio įvykio išimti iš viešos apyvartos, greičiausiai jie buvo sunaikinti. Tai, kad LNDM saugomas spaudas išliko, tikėtina, lėmė asmeninė aplinkybė – pats M. Oginskis buvo Ugniagesių draugijos pirmininkas ir ugniagesių komandų steigėjas.
Mykolas Oginskis, kaip ir jo pirmtakai, aktyviai rėmė kultūrą, menininkus, Kunigaikštis buvo pagrindinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio rėmėjas ir globėjas, be jo lietuvių dailininkas ir kompozitorius greičiausiai nebūtų iškilęs kaip menininkas. Būtent M. Oginskis parsivežė M. K. Čiurlionį į Plungę, skyrė jam algą ir vietą dvaro orkestre, o vėliau finansavo jo studijas. Beje, Plungės dvaro orkestras, tapęs pirmąja M. K. Čiurlionio darboviete, buvo vadinamas ugniagesnių komanda. Šis įdomus istorinis faktas leidžia numanyti sąsają su M. Oginskio vadovauta Ugniagesių draugija, kurios antspaude matome senąjį Telšių herbą. Neatmestina, kad šios draugijos veikla neapsiribojo ugniagesiais ir buvo platesnė, nei atrodytų iš jos pavadinimo.